Jautrūs orams žmonės

Šiame straipsnyje pabandysime suprasti, kas yra oro jautrumas, kodėl kai kurie žmonės yra jam paveikūs ir kaip pasireiškia jo simptomai.

Šiame straipsnyje pateikta informacija jokiu būdu nepakeičia asmeninio vizito pas gydytoją! Jei jaučiate, kad jūsų kūnas kaip nors reaguoja į orų pokyčius – būtinai pasikonsultuokite su kvalifikuotu medicinos specialistu!

Oficialios statistikos duomenimis, daugiau nei 65% pasaulio gyventojų gali pajusti staigius orų pokyčius – kitaip tariant, jie turi oro jautrumą (priklausomybę nuo oro) arba meteoropatiją.

Tačiau tai nėra kažkokia supergalia, o veikiau neigiama organizmo savybė, nes oro jautrumas pasireiškia išimtinai nemaloniais pojūčiais – kraujospūdžio šuoliais, galvos svaigimu, migrena, sąnarių ir raumenų skausmais, mieguistumu, apatija, dirglumu ir kitais simptomais.

Šiuo metu Tarptautinė statistinė ligų klasifikacija, kurią diagnozuodami naudoja medikai visame pasaulyje, neapima tokių terminų kaip „oro jautrumas“ ar „priklausomybė nuo oro“, todėl ši būklė oficialiai negali būti vadinama liga. Todėl tiek šiuolaikiniai gydytojai, tiek mokslininkai ir toliau tiria ryšį tarp sveikatos pablogėjimo ir oro svyravimų.

Kodėl žmonės yra jautrūs orams?

Žinoma, kad žmogaus kūnas gali prisitaikyti prie beveik bet kokių oro sąlygų pokyčių – dauguma žmonių gerai toleruoja klimato zonų ir temperatūrų pokyčius, taip pat staigius atmosferos slėgio pokyčius, atsirandančius skrydžių ar nardymo metu.

Tačiau oro jautrumu pasižymintiems žmonėms šis procesas yra sutrikęs, todėl atsiranda įvairūs nemalonūs simptomai.

Kodėl sutrinka organizmo prisitaikymas prie orų pokyčių? Dažniausiai tai lemia su amžiumi susiję pokyčiai, patirti fiziniai sužalojimai ar lėtinės ligos – nuo žemo hemoglobino iki širdies ir kraujagyslių bei endokrininės sistemos problemų, taip pat vegetacinės-kraujagyslinės distonijos (VVD) ar labilios (nestabilios) nervų sistemos fone.

Tokių žmonių organizmai yra labiau pažeidžiami ir dažnai susilpnėję, todėl prisitaikymo procesui išleidžiama daugiau išteklių. Rezultatas – lėtinių ligų paūmėjimas, nemalonūs fiziniai pojūčiai ir diskomfortas, atsirandantys staigių orų pokyčių metu ar šių pokyčių išvakarėse.

Be to, lietingi orai su ilgais saulės šviesos trūkumo laikotarpiais gali sukelti fizinio aktyvumo sumažėjimą, o tai taip pat gali paveikti žmogaus psichoemocinę būseną. Fiziologiškai tai gali būti susiję su tam tikrų svarbių medžiagų apykaitos procesų sulėtėjimu, pavyzdžiui, vitamino D gamyba, o tai savo ruožtu neigiamai veikia fosforo ir kalcio apykaitą.

Kokie žmonės yra jautrūs orams?

Dauguma su orais susijusių sveikatos problemų pasireiškia ne sezono metu – pavasarį ir rudenį – taip pat esant ypatingai karščiui ar šalčiui. Ryškiausi simptomai pasireiškia žmonėms, sergantiems:

Širdies ir kraujagyslių ligomis
Endokrininės sistemos sutrikimais
Raumenų ir kaulų sistemos patologijomis
Vegetacine-kraujagysline distonija
Lėtinėmis ligomis
Antsvoriu
Traumomis
Chirurginėmis intervencijomis

Kalbant apie žmones, turinčius aukštą kraujospūdį (hipertonikus), jie paprastai blogai toleruoja šaltą orą su aukštu atmosferos slėgiu. Hipotoniikai (žmonės su žemu kraujospūdžiu) yra jautresni karščiui su žemu atmosferos slėgiu, o tai gali sukelti mieguistumą, nuovargį ir galvos skausmus.

Žmones, turinčius raumenų ir kaulų sistemos problemų, taip pat patyrusius traumų ar operacijų, neigiamai veikia drėgnas, lietingas, vėsus oras, nes būtent tokiomis sąlygomis dažniausiai atsiranda raumenų ir sąnarių skausmas bei maudimas.

Reikėtų pažymėti, kad statistika rodo, jog moterys į orus reaguoja daug dažniau ir aštriau nei vyrai. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad moters organizmas hormoniniu požiūriu yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis nei vyro. Rizikos grupei taip pat priklauso nėščios moterys, rūkaliai, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir gyvenantys sėslų gyvenimo būdą.

Kaip jaučiasi orams jautrūs žmonės, kai keičiasi oras

90% orams jautrių žmonių organizmo reakcija į orą sutampa su oro sąlygų pokyčiais; 10% reakcija yra uždelsta ir pasireiškia po 1–2 dienų. Tik labai maža dalis žmonių patiria įspėjamąsias reakcijas likus 1–2 dienoms iki orų pasikeitimo.

Reakcija į orą orams jautriems žmonėms gali pasireikšti iš įvairių organizmo sistemų. Dažniausius simptomus galima sugrupuoti į šiuos sindromus:

Kraujagyslinis: sumažėjęs (rečiau padidėjęs) kraujospūdis, silpnumas, šaltkrėtis, prakaitavimas, drebulys, širdies plakimas.
Kardiorespiracinis: pasunkėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, dilgčiojimas ir krūtinės skausmas.
Cerebrinis: galvos skausmai, dirglumas, susijaudinimas, kraujavimas iš nosies, spengimas ausyse, akių patamsėjimas, dienos mieguistumas ir naktinė nemiga.
Reumatoidinis: bendras silpnumas ir nuovargis, sąnarių ir raumenų skausmai, raumenų įtampa, sąnarių krepitacija.
Dispepsinis: žarnyno sutrikimai, pykinimas, padidėjęs dujų susidarymas, apetito sutrikimai.
Imunologinis: organizmo apsauginių jėgų susilpnėjimas, polinkis į kvėpavimo takų ligas.
Odos-alerginis: sausas kosulys, gerklės skausmas, odos bėrimai, niežulys.
Hemoraginis: gleivinių kraujavimas, mėlynės ant odos, padidėjusi junginės injekcija, kraujo rodiklių pokyčiai.
Astminis: dusulys, šaltkrėtis, uždusimas, kosulys.

Išskiriami trys oro jautrumo sunkumo laipsniai:

Lengvas: diskomfortas yra lengvas, pastebimi nedideli nuotaikos svyravimai, darbingumas nesutrikęs.
Vidutinis: sveikata pastebimai pablogėja, sumažėja darbingumas.
Sunkus: jaučiamas rimtas diskomfortas, net iki lėtinių negalavimų paūmėjimo, įprasto gyvenimo ritmo praradimo, net lovos režimo.

Svarbu! Oro jautrumas, pasireiškiantis vidutine ar sunkia forma, niekada neturėtų būti ignoruojamas, kad būtų išvengta rimtų sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzinė krizė ar išeminis insultas.

Būtinai kreipkitės pagalbos į kvalifikuotą medicinos specialistą, jei jūsų organizmo reakcija į orų pokyčius trukdo jūsų įprastam gyvenimo būdui!

Žymūs orams jautrūs žmonės

Klaidinga manyti, kad tik šiuolaikiniai žmonės yra linkę į priklausomybę nuo oro. Prieš šimtus metų prieš Kristų žmonės jau pastebėjo ryšį tarp prastos sveikatos ir orų pokyčių.

Net Hipokratas savo moksliniuose darbuose minėjo oro jautrumą. Senovės graikų gydytojas Dioklis sąlyginai padalijo metus į šešis laikotarpius, kurių kiekviename jis rekomendavo savo pacientams vienaip ar kitaip keisti gyvenimo būdą. Senovės vokiečiai sąnarių ir raumenų skausmus siejo su padidėjusia drėgme ir šalčiu.

Žinoma, kad daugelis didžių istorinių asmenybių – Mocartas, Napoleonas, Leonardo da Vinčis, Byronas, Kolumbas – kentėjo nuo oro jautrumo. Vokiečių poetas, mąstytojas ir gamtininkas Goethe savo moksliniame darbe, kurį pavadino „Eksperimentas tiriant orą“, rašė, kad esant aukštiems barometro rodmenims (t. y. esant aukštam atmosferos slėgiui), jam dirbti daug lengviau nei esant žemiems rodmenims.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ORAMS JAUTRIIEMS ŽMONĖMS

Žinoti teoriją apie oro jautrumą yra tik pusė darbo – naudingesnis klausimas, ką iš tikrųjų daryti tomis dienomis, kai kūnas signalizuoja apie pokyčius. Žemiau pateikiami praktiniai, kasdieniai žingsniai, sugrupuoti pagal sritis, kurios duoda didžiausią skirtumą.

Sekite modelį, o ne tik simptomą

Dauguma orams jautrių žmonių vėl ir vėl reaguoja į tuos pačius 2–3 trigerius – slėgio kritimą, šaltą frontą, debesuotų dienų seriją. Paprastas simptomų žurnalo vedimas kartu su dienos atmosferos slėgiu, temperatūros svyravimu ar geomagnetiniu aktyvumu (pasiekiamu realiu laiku per MeteoAgent prognozių korteles) leidžia daug lengviau atskirti atsitiktinę blogą dieną nuo tikros reakcijos į orą ir pamatyti, kuris konkretus veiksnys jus asmeniškai veikia. Toks stebėjimas nepakeičia gydytojo diagnozės, tačiau suteikia jums ir jūsų gydytojui aiškesnį vaizdą, su kuriuo dirbti.

Miegas

Siekite nuoseklaus ėjimo miegoti ir kėlimosi laiko – nereguliarus miegas sustiprina kraujagyslinius ir smegenų simptomus (galvos skausmus, dirglumą, dienos nuovargį).
Prognozuojamomis „sunkiomis“ dienomis ėjimas miegoti 30–60 minučių anksčiau gali sumažinti kitos dienos nuovargį, nes kūnas jau eikvoja papildomą energiją prisitaikymui.
Laikykite miegamąjį vėsų, tamsų ir gerai vėdinamą; tvankus oras linkęs pabloginti galvos skausmus ir mieguistumą, nepriklausomai nuo paties oro.

Hidratacija ir mityba

Pakankamas vandens vartojimas palaiko kraujospūdžio reguliavimą, o tai svarbiausia kraujagyslinių ir kardiorespiracinių simptomų grupėms.
Lengvesni, lengvai virškinami patiekalai jautriomis dienomis gali palengvinti dispepsinius simptomus, kuriuos kai kurie žmonės patiria (pilvo pūtimą, pykinimą, apetito pokyčius).
Šiek tiek sumažinus druskos kiekį prognozuojamų slėgio pokyčių metu gali padėti hipertoninio tipo reaguotojams; kofeino ir alkoholio mažinimas padeda nepriklausomai nuo kraujospūdžio tipo, nes abu apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tai bendros, saikingos korekcijos – ne ribojanti dieta, ir tai nepakeičia jokio mitybos plano, kurį jau paskyrė gydytojas.

Judėjimas

Lengva, reguliari veikla – vaikščiojimas, tempimo pratimai, plaukimas – padeda kraujotakai ir dažnai palengvina sąnarių bei raumenų sustingimą, susijusį su drėgnais ar šaltais frontais.
Dienomis, kai jaučiamas ryškus diskomfortas, intensyvumą galima sumažinti, o ne visai praleisti judėjimą; švelni veikla paprastai yra lengvesnė kūnui nei staigi intensyvi treniruotė ir lengvesnė nei visiška veikla.
Esant reumatoidinio tipo simptomams (sąnarių/raumenų skausmui, sustingimui), šiluma – šiltas dušas, šildymo pagalvėlė ar laisvi šilti drabužiai – yra paprastas, mažos rizikos būdas palengvinti diskomfortą esant drėgnam ar mažėjančio slėgio orui.

Šviesa ir nuotaika

Sumažėjusi dienos šviesa rudenį ir žiemą yra susijusi su mažesniu aktyvumu ir prastesne nuotaika daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo atskiro oro įvykio.
Buvimas lauke dienos šviesos valandomis, net trumpai, arba dienos šviesos lempos naudojimas patalpoje yra mažai pastangų reikalaujantis būdas atsverti šį sezoninį kritimą.
Jei prasta nuotaika tampa nuolatinė, o ne susijusi su konkrečiomis oro dienomis, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju, o ne tvarkytis pačiam.

Stresas ir nervų sistema

Žmonės su labilia nervų sistema ar vegetacine-kraujagysline distonija linkę aštriau jausti orų pokyčius per dirglumą, nerimą ar miego sutrikimus.
Paprasti reguliavimo įrankiai – lėtas kvėpavimas, trumpas pasivaikščiojimas, laiko prieš ekraną mažinimas prieš miegą – nepakeis oro, tačiau sumažins bendrą apkrovą nervų sistemai, kuri jau ir taip sunkiau dirba, bandydama prisitaikyti.

Planavimas pagal prognozes

Kitą dieną laukiamo slėgio, temperatūros svyravimo ar geomagnetinio aktyvumo patikrinimas vakare prieš tai leidžia suplanuoti lengvesnį tvarkaraštį sudėtingomis dienomis, o ne būti užkluptam netikėtai.
Tai ypač naudinga žmonėms, kurie pastebi uždelstas reakcijas (1–2 dienas po oro pokyčio) – aukščiau aprašytas žurnalas padeda nustatyti jūsų asmeninį vėlavimo laiką.

Kada kreiptis į gydytoją

Lengvi simptomai, neturintys įtakos kasdienei veiklai, yra dažni ir paprastai valdomi aukščiau nurodytais žingsniais.
Vidutinės ar sunkios reakcijos – ypač tokios, kurios primena hipertenzinę krizę, krūtinės skausmą, stiprų galvos svaigimą ar alpimą – visada turi būti įvertintos medicinos specialisto, o ne valdomos tik gyvenimo būdo korekcijomis.
Jei oro jautrumas yra naujas, blogėja ar tampa vis labiau trikdantis – pats modelis vertas paminėti gydytojui, nes kartais jis gali rodyti pagrindinę būklę (širdies ir kraujagyslių, endokrininę ar kitą), kuri dar nėra diagnozuota.

Išvada

Kad ir kaip banalu tai skambėtų, svarbiausia kovojant su oro jautrumu yra sveikas gyvenimo būdas!

Pirmiausia tai reiškia bent 7–8 valandas visaverčio miego per dieną ir subalansuotą mitybą, ribojant riebų ir sūrų maistą, taip pat pakankamą skysčių vartojimą.

Taip pat būtinas protingas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir kavos vartojimo mažinimas. Visos šios priemonės kartu turės teigiamą poveikį organizmo būklei apskritai, o nuo oro priklausomiems žmonėms bus daug lengviau pakęsti jo užgaidas.